Vienuoliktokų paskutinis skambutis
Atliepiamoji psalmė “Vienuoliktokai‘24“
Vos rugsėjo ryto nedrąsiai rasai sužibėjus,
Saulės spindulėliui rudenio gaivaus sublizgėjus,
Vidurinio ugdymo programų smarkiai išsiilgę
Sugužėjo vienuoliktokai mokyklėlėn, greičiausiai, apsirikę.
Štai va pradžia lyg ir buvo nebloga,
Tik, šast, pakišo koją NŠA!
Tarpinių gausybę jiems pasiūlė, olialia!
Na, bet tokia jau vienuoliktoko dalia…
Klausimų tuos tarpiniuos lyg iš gausybės rago,
O juk nežinant atsakymų, nebus ir pyragų…
Ir ko tik juose nebuvo, tačiau atsakymai
Į šiuos klausimus daug kur ir pražuvo.
Ir kaip tuos tarpinių verpetuos nepaklysti?
Kaip ant kietosios vandens formos nepaslysti?
Kaip tarpinių apytakos ratą sustabdyti?
Ir ABCD spėjimo tikimybių teoriją įvaldyti?
O kaip, gal žinot, juda medūza?
Akcentą škotų jiems pasiūlė anglų kalba,
Trinties ir masės tarpusavio santykį nustatę,
Rūgšties rūgščiausią rezultatą jie pamatė.
Tiesa, patrupino papildomų taškų jiems NŠA,
Bet vis tik nebuvo linksma ta tarpinių pabaiga.
Gal ir tinginio šiek tiek pribūta
Ir Fiestų, Siestų nepritrūkta…
Bet, mielieji,
Pusiaukelėj brandos atestato stabtelėkit,
Oro gaivaus gurkšnį įkvėpkit.
Juk iš tiesų nebuvo taip blogai,
Nes pastangų kai kurie įdėjot nemažai,
O tokiu tempu – Brandos atestatą įgysite tikrai!
(Ps. 80, iš PAMG evangelijos)


