Daugeliui šeimų rytinis laikas prieš išeinant į mokyklą ar darbą yra toks ribotas, kad pusryčiams tiesiog nebelieka nė kelių minučių arba skubotai suvalgoma tai, kas po ranka. Pusryčiai, pirmasis dienos valgis, turi lemiamą reikšmę energijos balansui ir mitybos reguliavimui. Nepaisant to, daugelis vaikų nepusryčiauja. Buvo įrodytas ryšys tarp pusryčių praleidimo ar nevalgymo, nepastovių mitybos įpročių ir moksleivių antsvorio bei nutukimo paplitimo. Sveikas įprotis pusryčiauti turėtų būti diegiamas nuo vaikystės. Reguliariai pusryčiaujantys vaikai ir paaugliai gauna daugiau įvairių maistinių medžiagų (ypač vitaminų ir mineralų) nei tie, kurie nepusryčiauja, pasižymi geresne mitybos kokybe, suvartoja daugiau pagrindinių maisto produktų: vaisių, pieno ir jo produktų, maistinių skaidulų turinčių produktų, geriau įvykdo mitybos rekomendacijas. Taip pat tyrimai parodė, kad valgantys pusryčius vartojo mažiau saldintų gėrimų, sočiųjų riebalų bei pridėtinio cukraus ar apskritai rinkosi mažiau nesveikų produktų. IVag klasės merginos diskutavo, aptarinėjo ir darė pačių pagamintų pusryčių nuotraukas.

„Sveikatiados“ modulio mokytoja Svetlana Musvydienė