Gimnazijos istorija

Gimnazijos istorija

Pagėgių mokymo įstaigų istorija yra gana sena. Pirmoji pradinė mokykla Pagėgiuose įkurta dar 1737 metais. Pagėgiai, būdami Mažosios Lietuvos dalimi, tuomet priklausė Prūsijos karalystei ir mokoma mokykloje buvo vokiečių kalba. Po 1923 metų sukilimo Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos miestelyje atsirado ir antra pradinė mokykla, kurioje mokėsi lietuvininkų šeimų vaikai. Pagėgiams tapus apskrities centru miestelis pradėjo augti, į jį kėlėsi žmonės iš didžiosios Lietuvos, todėl pradžios mokykla nebeatitiko švietimo poreikių.

1926 metais grupė Pagėgių gyventojų lietuvininkų kreipėsi į Klaipėdos krašto mokyklų draugiją prašydama leisti Pagėgiuose atidaryti aukštesniąją lietuvišką mokyklą.

Pristačius 22 norinčių mokytis lietuvininkų vaikų sąrašą, buvo gautas leidimas steigti Pagėgiuose lietuvišką progimnaziją, bet privačios mokymo įstaigos statusu, nes Direktorija neva neturėjo lėšų lietuviškai progimnazijai. 1926 metų gegužės 10 dieną lietuviška progimnazija pradėjo darbą. Progimnazijai buvo išnuomoti du kambariai antrame lietuvių tautinio banko aukšte (dabar ten yra Pagėgių policijos komisariatas).

Vedėju buvo paskirtas Adolfas Renkė, mokytojais J. Strangalys ir P. Maskalienė. Lietuviškos progimnazijos atidarymas nepatiko vietos vokietininkams ir jie visaip pradėjo trukdyti jos darbą. Buvo atimta teisė dėstyti A. Renkei ir J. Strangaliui ir tuo remiantis  buvo bandoma Pagėgių lietuvišką progimnaziją uždaryti. Mokyklų draugija surado žmonių, kurie turėjo teisę dėstyti. Iš Marijampolės gimnazijos buvo pakviestas Liudvigas Tonas, kuris nuo 1926 metų spalio tapo Pagėgių progimnazijos vadovu. Kartu su juo  progimnazijoje dirbti pradėjo ir Kazimieras Kavaliauskas. Darbas progimnazijoje normalizavosi  ir vietos vokiečių puldinėjimai bei trukdymai liovėsi. Mokinių skaičius progimnazijoje sparčiai augo, 1929 metais progimnazijoje mokėsi jau 98 moksleiviai ir esamose patalpose jiems tapo ankšta.

1930 metais Lietuvos prezidentas Antanas Smetona lankė Lietuvos miestelius, tad atvyko ir į Pagėgius. Susipažinęs su progimnazijos atliekamu darbu ir išklausęs vietinių gyventojų prašymus pažadėjo rasti lėšų naujam progimnazijos pastatui statyti. Pažadas buvo ištesėtas, statyboms buvo skirta 432 000 litų  ir 1930 metų lapkričio 7 dieną miestelio pakraštyje buvo padėtas kertinis akmuo, o jau kitais metais pagal dailininko Adomo Brako ir architekto M. Maksvyčio projektą buvo pastatytas trijų aukštų puošnus pastatas. Oficialios įsikūrimo iškilmės buvo surengtos 1932 metų lapkričio 13 d. Ta proga  progimnazijai ir joje dirbusiems mokytojams suteikiamas valstybinės mokymo įstaigos statusas. 1934 metais Lietuvos švietimo ministerija Pagėgių progimnazijai suteikia gimnazijos statusą ir Kristijono Donelaičio vardą.

1938/39 m.m Kristijono Donelaičio gimnazijoje mokėsi  468 moksleiviai, dirbo 22 pedagogai. Gimnazija ruošėsi išleisti pirmąją abiturientų laidą, deja, 1939 metų kovo 22 dieną iš Tižės į Pagėgius įžengė vokiečių kariuomenė ir jau kitą dieną gimnazija buvo uždaryta. Pirmoji Pagėgių gimnazijos abiturientų laida brandos pažymėjimus kovo 29 d. Tauragėje gavo iš švietimo ministerijos darbuotojų rankų.Tai buvo unikalus atvejis Lietuvos švietimo istorijoje. Antrojo pasaulinio karo metais Kristijono Donelaičio gimnazija buvo uždaryta ir akurta tik 1945 metais. Ji  veikė iki 1950 metų, tada neteko Kristijono Donelaičio vardo ir buvo perorganizuota į Pagėgių mokyklą — internatą.

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija yra Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazijos tradicijų perėmėja ir tęsėja, tačiau šios mokymo įstaigos istorija jau tęsiasi kitoje vietoje…

Iki 1929 metų Pagėgiuose nebuvo aukštesnės vokiečių mokyklos: veikė tik vokiečių pradžios mokykla. Lietuviams įkūrus progimnaziją, matyt, nenorėdami atsilikti, vokiečiai 1929 metais  įkuria privačią realinę žemės ūkio mokyklą,  į kurią buvo priimami keturias pradinės mokyklos klases baigę mokiniai. Mokykla buvo įsikūrusi privataus namo trečiame aukšte (dabar Žemaičių gatvė 3). Mokėsi šeši berniukai, mokymosi trukmė — 6-eri metai. Mokinių skaičius mokykloje augo.  1934 metais mokykloje jau mokėsi 119 moksleivių, todėl mokyklai 1935 metais šalia kelio, pušyne, buvo pastatytas naujas erdvus mokomasis korpusas. Jame buvo 10 klasių užsiėmimams vesti, keletas kabinetų, papildomos patalpos, aula, erdvi gimnastikos salė. Mokyklai vadovavo rektorius Dilba, dirbo 15 pedagogų. 1938 metais čia mokėsi 229 moksleiviai. Teko girdėti, kad prieš karą tarp Kristijono Donelaičio gimnazistų ir vokiečių realinės mokyklos moksleivių vykdavo dažni susirėmimai dabartinio miesto stadiono teritorijoje:  buvo aiškinamasi santykiai tautiniu pagrindu.

1944 m. sovietams šturmuojant Pagėgius realinės žemės ūkio mokyklos patalpos nukentėjo nuo bombordavimų ir jose kurį laiką gyveno  vokiečių karo belaisviai, kurie vykdė atstatymo darbus. Nuo 1945   metų mokyklos patalpose dirbo pradžios mokyklos  ir 1-7 rusų mokyklos klasės. 1950 metais Kristijono Donelaičio gimnazija perorganizuojama į Pagėgių vidurinę mokyklą ir perkeliama į dabartinį Algimanto Mackaus gimnazijos pastatą. Iki 1962 metų  viename pastate veikė trys mokymo įstaigos – pradžios mokykla, rusų septynmetė mokykla ir vidurinė mokykla, todėl patalpų nebeužteko ir dalis mokinių mokėsi antroje pamainoje. Po Pagėgių rajono panaikinimo (1961 01 01) pradžios mokykla buvo perkelta į atsiradusias laisvas patalpas, o rusakalbių klasės laikui bėgant liko tik pradinės.

Pagėgių vidurinė mokykla, pastatyta 1935 m., ilgai laukė  kapitalinio remonto, tai įvyko tik 2005 m.. Jau tų pačių metų lapkričio mėnesį po rekonstrukcijos buvo atidarytas antrasis korpusas.  2006 m. rugsėjo pirmąją visa Pagėgių vidurinė mokykla prisikėlė naujam gyvenimui, o atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.  Pagėgių vidurinės mokyklos bendruomenė džiaugėsi iš esmės pagerėjusiomis darbo sąlygomis: moderniomis, naujais baldais apstatytomis klasėmis, šiuolaikiška skaitykla ir biblioteka, visus higienos reikalavimus atitinkančia 200 vietų valgykla, šviesiomis ir erdviomis gimnastikos ir konferencijų salėmis.

Pagėgių vidurinės mokyklos administracija subūrė  aukštos dalykinės ir pedagoginės kvalifikacijos mokytojų kolektyvą, skatino bendruomenės narius dirbti geriau, nuolat kelti savo dalykinę ir metodinę kvalifikaciją, dalyvauti mokyklos gyvenime,  įvairiuose projektuose, pritraukiant ES lėšas, kūrė geresnes darbo sąlygas, darbingą ir jaukią mokyklos atmosferą, kad kiekvienas bendruomenės narys mokykloje jaustųsi svarbus ir saugus, dėmesį skyrė kultūrinės ir estetinės veiklos puoselėjimui.

Mokykloje buvo įsteigtas valstybinių egzaminų centras, ji tapo savivaldybės bazinė mokykla. Mokykloje veikia mokyklos istorijos muziejus, kuriame sukaupta medžiaga apie mokyklą, jos veiklą, surinkta nemažai istorinių faktų apie Pagėgių miestelį ir jo apylinkes. Nuo 2002 m. Pagėgių vidurinėje mokykloje pradėjo veikti pagėgiškio poeto Algimanto Mackaus muziejus.

Mokykla siekia teikti kokybiškas švietimo paslaugas: 2002 m. įkurtos neakivaizdinio suaugusiųjų mokymo klasės, įsteigtas PIT-as, kuris 2007 m. buvo akredituotas, mokykloje  platus pasirenkamųjų dalykų spektras.

Mokykla džiaugiasi gerais mokymosi rezultatais, aukštais valstybinių egzaminų įvertinimais. Daug mokinių įstoja į universitetus ir  kolegijas. Mokykla garsėja sportine veikla, puikiais pasiekimais savivaldybės ir respublikos olimpiadose, konkursuose.

2008 metais buvo pastatyta moderni sporto salė su tribūnomis žiūrovams, rekonstruotas stadionas, įrengti lauko teniso kortai. 2008 m. gegužės 23 d. akredituota Pagėgių vidurinėje mokykloje vidurinio ugdymo programa (ŠMM įsakymas Nr. ISAK-1470). 2008 m. birželio 12 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-348 Pagėgių vidurinės mokyklos bazėje įsteigta gimnazija ir jai suteiktas Algimanto Mackaus vardas.

2008 m. rugsėjo 1-ąją iškilmingai atidaryta Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija.

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnaziją baigė būrelis žymių žmonių: Mindaugas Stakvilevičius – fizikas, fizinių mokslų daktaras, docentas,  A. Jarusevičius – žurnalistas, V. Daujotis – chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, R. Vilutis – lakūnas – instruktorius, A. Zuzavičius – Vilniaus geologijos instituto mokslinis bendradarbis, R. Kazakevičius – rašytojas, L. Čičirka – pasaulio veteranų sunkiosios atletikos čempionas. Nemaža dalis  dabartinės Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokytojų yra šios mokyklos auklėtiniai.

Direktoriai:

  • E. Rutkys – 1945 m.
  • J. Greičius – 1945 – 1949 m. m.1949 m. kovo mėn. ištremtas į Sibirą.
  • J. Linkys – 1949 – 1951 m. m.
  • O. Ragauskienė – 1952 – 1958 m. m.
  • J. Ragauskas – 1958 – 1959 m. m.
  • V. Šimkus – 1959 – 1961 m. m.
  • J. Mišeikis – 1962 – 1967 m. m.
  • F. Toleikis – 1968 – 1971 m. m.
  • J. Glinskis – 1972 – 1978 m. m.
  • J. Naikuvienė – 1979 – 1980 m. m.
  • V. Litvinas – 1980 – 1989 m. m.
  • J. Žuklija – 1990 – 1994 m. m.
  • J. Marcinkienė – 1994 – 1999 m. m.
  • V. Navickas – nuo 1999 iki dabar
Skip to content